Visose JAV mokyklose klinikiniai socialiniai darbuotojai yra jų įstaigos vaikų gynėjai, taip pat dirba jų konsultantais ir atvejų vadybininkais, kai studentams reikia ilgalaikės paramos. Šios srities specialistai taip pat užmezga svarbų ryšį tarp studentų, dėstytojų komandos ir platesnės bendruomenės.
Jie sutelkia dėmesį į jų globojamų vaikų akademinių ir socialinių rezultatų gerinimą. Dalis to bus padedama jiems mokytis, taip pat reguliariai lankyti mokyklą. Tačiau socialiniai darbuotojai taip pat dirbs su vaikais, mokykla ir jų tėvais, siekdami tvarkyti jų emocinę sveikatą ir elgesį, taip pat sieks, kad jie būtų saugūs.
Būdami tarpdalykinės studentų komandos dalis, jie bendradarbiaus su mokyklos administracija ir vadovų ratu, taip pat su mokytojais.
Jie dirba kartu kurdami politiką, kuri formuoja, kaip mokykloje sprendžiamos drausmės problemos, ir vaidina svarbų vaidmenį visose besivystančiose krizių valdymo situacijose, taip pat prireikus imasi psichikos sveikatos intervencijų.
Ši jų darbo dalis galėtų apimti vertinimą, siekiant išsiaiškinti, ar vaikai yra pažeidžiami depresijos arba jiems kyla pavojus susižaloti.
Jie siūlys konsultacijas mokiniams, kurie patiria problemų dėl patyčių ar bet kokio kito bendravimo su bendraamžiais aspekto. Jie taip pat remia vaikus, kurie namuose susitvarko su galimai prievarta, ir teikia pirmenybę kiekvieno vaiko psichinei sveikatai.
Turinys
Parama tėvams ir šeimoms
Teikdama įvairią pagalbą studentams, klinikiniai socialiniai darbuotojai mokyklos aplinkoje padės tėvams, kuriems reikia pagalbos, suteikti vaikams tai, kas geriausia.
Jie gali suteikti žmonėms prieigą prie bendruomenės išteklių, padedančių šeimoms įvairiais būdais: nuo pabėgimo iš įžeidžiančios situacijos namuose iki saugios gyvenamosios vietos ir sveikatos priežiūros paslaugų.
Mokykloje socialinis darbuotojas veiks kaip mokymo ir vadovų komandos šaltinis, kai reikės patarimo sprendžiant mokinių psichikos sveikatos problemas ar elgesio problemas. Be to, jie padės švietimo komandai kurti ir įgyvendinti programas ir renginius, kurie palaikytų mokinių gerovę.
Kaip klinikinis socialinis darbuotojas gali ką nors pakeisti?
Visų pirma, socialinio darbuotojo indėlis padės studentų grupei mėgautis geresne psichine sveikata, tačiau jie taip pat gali padėti pagerinti jų socialinę ir emocinę gerovę.
Bendradarbiaudami su specialistu, mokytojai gali pasitikėti, kai reikia pastebėti bet kokius nerimą keliančius požymius tarp savo mokinių ir pranešti apie visus susirūpinimą keliančius klausimus atitinkamiems žmonėms.
Tai padidina tikimybę, kad vaikai ir jaunuoliai, kuriems reikia pagalbos, bus remiami kuo anksčiau, todėl jų potencialas nebus užgniaužtas.
Dažnai būna taip, kad pagalba sprendžiant elgesio problemas mokykloje naudinga vaikams namuose, todėl jiems patinka geresni santykiai su tėvais ar globėjais.
Dalyvaujančiam specialistui tai yra labai naudingas vaidmuo, kuris atliekamas asmeniškai, todėl jie užmezga tvirtą ryšį su aplinkiniais žmonėmis ir jaučia paramą darbo vietoje. Kiekvieną dieną jie turi daug patirties ir, nors jų bylų skaičius gali būti labai didelis, jie iš tikrųjų keičia vaikų, mokytojų ir tėvų gyvenimus, todėl sunkus darbas yra vertas.
Mokymai yra prieinami net ir kitų sričių absolventams, tačiau žmonės, turintys nusistovėjusią karjerą, gali sunkiai lankyti koledžą visą darbo dieną ir persikvalifikuoti. Štai kodėl universitetai, tokie kaip Klivlando valstija, sukūrė nuotolines kvalifikacijas, kurios tinka įtemptam studentų gyvenimui.
Studentai, kurie domisi šia karjera ir domisi ką veikia klinikinis socialinis darbuotojas, galite sužinoti daugiau Klivlando valstijos universitete. CSU socialinio darbo magistro kvalifikacija baigiama nuotoliniu būdu, o kursiniai darbai yra 100% internetu.
Siekdami pagerinti savo mokymąsi, studentai atlieka praktinę praktiką, tačiau net ir ji atliekama netoli namų, jų bendruomenėje.
Kai jie baigs studijas, čia yra keletas būdų, kaip klinikiniai socialiniai darbuotojai padės jiems slaugomiems studentams:
Teikti paramą kiekvieno vaiko emocinei gerovei
Vaikams dažnai sunku suvaldyti savo emocijas ir nusiraminti po to, kai juos patyrė protrūkis. Vieni gali reaguoti į lūkesčių ar planų pasikeitimą, bet kitiems tai labiau savireguliacija. Mokykloje klinikiniai socialiniai darbuotojai gali teikti vaikams konsultacijas, kurios suteikia jiems įgūdžių, reikalingų valdyti savo elgesį.
Tai gali padėti jiems tęsti kasdienes studijas ir sėkmingai siekti tikslo, net kai gyvenimas kelia nerimą arba tampa nenuspėjamas.
Nesugebėdami atlaikyti tam tikro spaudimo, vaikams bus sunku kontroliuoti, kaip išreiškiamos jų emocijos tiek namuose, tiek kitų mokinių akivaizdoje. Dėl to daugybė neigiamų poelgių gali tapti norma. Nuo užsispyrimo iki nerimo ir agresyvaus elgesio daugelis šių vaikų patiria pykčio priepuolius arba elgiasi destruktyviai, o tai gali turėti didžiulį poveikį tiek namuose, tiek mokykloje. Kai vaiko nesugebėjimas reguliuoti savo emocijų tampa problema jo tėvams, šie pagrindiniai santykiai gali nukentėti ir dėl to gali nukentėti visi kiti namuose esantys žmonės.
Socialiniai darbuotojai taiko įvairias terapines praktikas, įskaitant konsultacijas, kurių metu vaikai skatinami atpažinti problemą. Pavyzdžiui, kai vaikas žino, koks jo elgesys yra susijęs su nerimu, jis gali pastebėti problemą prieš jai paaštrėjus. Be to, socialiniai darbuotojai gali patarti vaikams, kaip suvaldyti simptomus ankstyvoje stadijoje. Pavyzdžiui, vaikai, kurie atpažįsta neigiamas mintis tokias, kokios jos yra, gali geriau jas suprasti ir pradėti sužinoti, kaip juos veikia stresas.
Mokykla gali būti sunki aplinka, o mokymasis – sunkus darbas, tačiau esant tvirtam emociniam reguliavimui, vaikams didesnė tikimybė, kad jiems sekasi akademinėje aplinkoje. Jie gali susidurti su stresu ar nerimu, atsigauti nuo jo ir išmokti priimti šiuos jausmus kaip gyvenimo dalį.
Padėti vaikams susidoroti su savo elgesio sveikatos problemomis
Nors daugelis vaikų – beveik visi – patirs emocinių protrūkių, kai kuriems išsivystys rimtesnės elgesio problemos. Tai gali turėti nuolatinį poveikį veiklai, kurią jie nori atlikti, veiksmams ir susiformuojantiems įpročiams.
Kai kurių žmonių gebėjimas gerai veikti mokykloje ar namuose gali būti pažeistas. Kai socialiniai darbuotojai pradeda spręsti vaiko elgesio sveikatos problemas, jie gali pasidomėti savo socialine veikla, gėrimo įpročiais, ar jie sveikai maitinasi ir kokius priklausomybę sukeliančius elgesio modelius jie turi. Kai kurie elgesio sutrikimai gali tęstis mėnesius ar net metus, o tai reiškia, kad nukenčia vaiko namų, socialinė ir mokymosi situacija.
Esant kai kuriems sutrikimams, pvz., elgesio sutrikimui, dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo sutrikimui ir opozicinio iššaukimo sutrikimui, socialiniai darbuotojai gali būti pirmieji specialistai, gydantys vaiką. Taip yra todėl, kad jų elgesys buvo laikomas normaliu namuose ir tiesiog jų asmenybės dalimi.
Įvertinę vaiką, socialiniai darbuotojai pagalbą gali suteikti įvairiais būdais. Jie dažnai pradeda kalbėdami su vaiko tėvais, kad paaiškintų, kokie yra bendri elgesio sutrikimo požymiai, nes tai padeda jiems suprasti, kodėl jaunuoliui sunku pasiekti gaires, gerai bendrauti ar daryti akademinę pažangą.
Gydytojas taip pat gali nukreipti vaiką medicininei apžiūrai, kad įsitikintų, jog nėra kitų pagrindinių sveikatos problemų, ir padidintų klinikinio gydymo plano, ty vaistų, galimybę. Galiausiai, socialinis darbuotojas gali dirbti su vaiku, kad išmokytų jį įvairių įgūdžių, padedančių susidoroti su savo būkle, ir patartų tėvams, kokius būdus jie gali naudoti namuose, siekdami veiksmingesnio ryšio su savo vaiku.
Pagalba vaikams, kurie patiria socialinių sunkumų
Vaikai yra skirtingi, ir nors daugeliui patinka būti šalia savo bendraamžių ir smagiai praleisti laiką su platesne draugų grupe, kai kuriems ši augimo dalis atrodo kaip iššūkis. Socialiniams darbuotojams dažnai pasakojama apie vaikus, kurie sunkiai socializuojasi ir nemėgsta būti šalia kitų, tokiu atveju jiems reikia papildomos pagalbos mokantis socialinių įgūdžių.
Jei jie mano, kad vaikui būtų naudinga jų įsikišimas, yra keletas būdų, kaip padėti.
Su mažais vaikais vaidmenų žaidimas, pasakojimas ir lėlės gali padėti vaikams išmokti būti maloniems ir pagarbiai elgtis su kitais.
Tai gali paskatinti juos taip elgtis su savo bendraamžiais, todėl jiems gali būti lengviau susidraugauti. Dalis šių sesijų taip pat apims vaikų mokymą klausytis klasėje ir pakaitomis su kitais kalbėti.
Tai galima padaryti perduodant daiktą vaikui, kai ateina jo eilė kalbėti, ir paprašyti jį perduoti atgal ir tylėti, kai ateina socialinio darbuotojo eilė.
Kitas bendravimo aspektas, kurio kai kurie vaikai nesuvokia iš karto, yra kūno kalba. Galima lavinti tokius įgūdžius kaip akių kontaktas, šypsena vienas kitam kaip pasisveikinimas ir pritariant linktelėjimas. Be to, vaikai gali būti mokomi, kad kitiems žmonėms gali būti sunku pamatyti žvilgsnį į šalį, susiraukti ar susiraukti.
Kai kuriuos vaikus taip pat reikės mokyti apie asmeninę erdvę ir ribas, kad jie galėtų gerbti savo bendraamžių jausmus ir geriau susidoroti su perpildytose situacijose.
Kaip socialiniai darbuotojai valdo krizių intervenciją vaikams?
Idealiu atveju socialinis darbuotojas pirmą kartą sutiktų vaiką, kai jis atsidurtų krizės taške. Tačiau kai jie tai padarys, jų atliekamos intervencijos apimtis skirsis priklausomai nuo veikiančių veiksnių.
Dažnai, nors vaikas yra pagrindinis socialinio darbuotojo rūpestis, tikėtina, kad jų šeima taip pat kenčia nuo nelaimių, o specialistas taip pat atsižvelgs į juos.
Jie pradės tyrinėdami įvykio ištakas ir bet kokią istoriją, kurią jie turi su vaiku. Jei yra keletas problemų, jie sutelks dėmesį į keturis ar penkis, kurie atrodo aktualiausi, ir nustatys kiekvieno tikslą.
Socialiniai darbuotojai niekada nežada rasti tobulo sprendimo. Galiausiai, kol jie bandys užmegzti konstruktyvius santykius su vaiku, bus nustatytos švelnios ribos. Tai ypač svarbu, jei vaikas elgiasi sunkiai.
Tačiau tuo pat metu socialinis darbuotojas stengsis, kad vaikas atvirai pasikalbėtų ir paaiškintų įvykį, sukėlusį dabartinę krizę. Surinkę kuo daugiau informacijos, jie įvertins šeimos stipriąsias puses ir poreikius. Jie pateiks trumpalaikius krizės sprendimo sprendimus ir pasiūlys ilgalaikius tikslus.
Šeimų ir vaikų sujungimas su bendruomenės ištekliais
Socialiniai darbuotojai turi prieigą prie įvairių bendruomenės išteklių, į kuriuos jie gali nukreipti jaunuolį ir jo šeimas. Ekstremaliausiais atvejais jie gali pasiūlyti hospitalizacijos ar specialisto konsultacijos laikotarpį.
Tačiau, kai situacija ne tokia rimta, jie gali suburti gydymo komandą, kuri padėtų vaikui ilgesnį laiką, nukreipti vaiką pas kitą specialistą, kad būtų išvengta klinikinės diagnozės, arba rekomenduoti bendruomenės programą, kuri vykdoma po mokyklos.
Kai problema yra platesnė, jie gali padėti tėvams susisiekti su ištekliais, kurie gali būti naudingi jiems kaip suaugusiems. Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų mokosi, praktikuojantis asmuo gali nurodyti kelrodę finansinė pagalba paketus, padedančius padengti savo mokesčius, arba vietinius maisto bankus, kurie gali padėti šeimai gerai maitintis ir laikytis sveikesnės mitybos.
Ar sveikata gali pagerinti vaiko akademinę sėkmę?
Anksčiau daugelio mokyklų dėmesys buvo skiriamas akademiniams pasiekimams, tačiau šiuolaikinėje mokymosi aplinkoje pirmenybė teikiama sveikatai.
Šis terminas paprastai reiškia, kad vaikas paprastai jaučiasi laimingas kasdien, tačiau dažnai jis apima jo psichinę ir fizinę sveikatą. Dažnai baimės ir nerimo jausmai gali pakenkti vaiko vystymuisi ir jo gebėjimui susidoroti su mokykloje.
Nors laimingi vaikai lengviau susikoncentruoja į savo darbą, jie turi aukštesnį energijos lygį ir jaučiasi labiau motyvuoti siekti sėkmės. Dėl to jie labiau linkę pritaikyti save akademiškai ir mėgautis nuolatine studijų sėkme.
Be to, kadangi darbdaviai linkę ieškoti prisitaikančių kandidatų, pasižyminčių atsparumu ir gebėjimu spręsti problemas, vaikams gali būti naudinga pradėti lavinti šiuos minkštuosius įgūdžius, kai jie dar mokosi mokykloje.
Todėl socialiniai darbuotojai, siekdami paremti savo studentų dabartinį akademinį darbą ir būsimą profesinę sėkmę, dažnai įtrauks sveikatinimo programas į mokymo programą.
Tai galima padaryti organizuojant paprastą veiklą, kuri išlaiko vaikų aktyvumą per pertraukas, pavyzdžiui, perkant įrangą, kurią galima naudoti per pertrauką, arba įkuriant kai kuriuos popamokinius sporto klubus.
Praktikuojantis asmuo taip pat sutelks dėmesį į savo mokinio psichinę gerovę, skatindamas užklasinę veiklą, pavyzdžiui, meditacijos sesijas, konsultacijas ir komandos formavimo pamokas. Tai gali išmokyti vaikus užuojautos vieni kitiems, taip pat kaip bendradarbiauti ir parodyti empatiją žmonėms, kurie skiriasi nuo jų.
Šios schemos yra ne tik abstrakčiai padėti vaikams, nes palaikydami jų gerovę socialiniai darbuotojai remia jų vystymąsi namuose ir mokykloje.
Kai vaikai yra laimingesni, mokytojams ir tėvams paprastai kyla mažiau elgesio problemų. Dėl to namuose ir mokykloje atmosfera tampa pagarbesnė visiems. Ši aplinka leidžia studentams bendrauti pozityviau ir sumažina konfliktų tikimybę. Dėl to vaikai mokykloje jaučiasi saugesni ir laimingesni bei laiko save bendruomenės dalimi.
Sveikata naudinga mokytojams ir mokyklai
Sveikata ugdo atsparumą. Kai slenka laikas stresiniams įvykiams, pavyzdžiui, egzaminams, kiekvienas gali geriau susidoroti su sukelto nerimo lygiu. Tiek mokytojai, tiek mokiniai į testus gali žiūrėti labiau pasitikėdami ir kūrybiškiau – abu šie įgūdžiai yra pagrindiniai mokymosi įgūdžiai.
Net jei studentai patiria streso, kuris yra neišvengiamas, socialiniai darbuotojai, sukūrę sveikatingumo programas, gali įtraukti įveikos strategijų mokymą. Nuo dėmesingumo iki žurnalų rašymo yra daug strategijų, leidžiančių jauniems žmonėms valdyti patiriamas emocijas. Dėl to jie labiau sugeba atsipalaiduoti ir gali sutelkti dėmesį į atliekamą užduotį.
Dėl to mokykla gali sumažinti išlaidas, nes mokytojų komanda patiria mažiau streso, o aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai lieka savo pareigose, o ne ieško naujo vaidmens kitur. Todėl socialiniai darbuotojai gali padėti mokyklai, kurioje jie dirba, skirti didesnį biudžetą mokiniams naudingoms sritims, pavyzdžiui, rengti mokymo programą ir vykdyti daugiau popamokinės veiklos.
