10 bendravimo įgūdžių tobulinimo būdai

By
-
0
2219

Bendravimo įgūdžiai yra būtini bet kuriam žmogui. Tai leidžia mums dalytis savo emocijomis, mintimis ir idėjomis vieni su kitais.

Tačiau bendrauti ne visada lengva, ypač kai bendraujate su žmogumi, kurio kultūra ar kilmė skiriasi nuo jūsų.

Šiame straipsnyje aptarsiu 10 būdų, kaip pagerinti savo žodinio bendravimo įgūdžius, kad padidintumėte sėkmingo bendravimo su kitais tikimybę.

Kas yra bendravimo įgūdžiai?

Bendravimas įgūdžiai – tai gebėjimas efektyviai keistis informacija, mintimis ir idėjomis suprantamu būdu. Šie įgūdžiai yra būtini bet kuriai profesijai ar aplinkai.

Supratimas, kaip galite pagerinti savo bendravimo įgūdžius, yra puikus pirmasis žingsnis. Žinodami, kas jus stabdo, galite pradėti dirbti su sprendimais, kurie padės jums tapti efektyvesniems versle ir asmeniniame gyvenime.

Bendravimo įgūdžiai yra būtini bet kurioje aplinkoje, nesvarbu, ar tai būtų namuose, ar darbe.

3 pagrindiniai bendravimo įgūdžių tipai

Žemiau pateikiamas 3 pagrindinių bendravimo įgūdžių tipų aprašymas:

  • Žodinis bendravimas

Žodinis bendravimas yra labiausiai paplitusi žmonių bendravimo forma ir viena iš svarbiausių. Tai taip pat vertingiausia, nes ji gali būti naudojama perduoti bet kokią informaciją, įskaitant emocijas ir jausmus.

Verbalinis bendravimas apima kalbėjimą ar rašymą žodžiais (ar simboliais). Žodinis bendravimas gali būti formalus arba neformalus.

Oficialus žodinis bendravimas labiau tikėtinas verslo aplinkoje nei neoficialus. Juos galima ištarti garsiai arba užrašyti ant popieriaus arba kompiuterio ekrane.

Pavyzdžiui, kai siunčiate el. laišką savo viršininkui apie tai, kiek darbo turite padaryti iki penktadienio ryto, užuot skambinę jam tiesiai telefonu, kur jis gali jūsų visai negirdėti!

Neformalus žodinis bendravimas dažniau naudojamas socialinėse situacijose, pavyzdžiui, kai kalbatės su draugais telefonu arba per atsitiktinį pietų susitikimą.

  • Neverbalinė komunikacija

Neverbalinė komunikacija yra kūno kalbos, veido išraiškų ir gestų naudojimas bendraujant. Svarbu ne tik tai, ką sakai, bet ir tai, kaip tai sakai. Tai, kaip laikotės savo kūno ar išreiškiate save, gali daug atskleisti apie jūsų jausmus ir ketinimus.

Bendraujant su kitais svarbu pripažinti, kad jie gali skaityti daugiau į jūsų žodžius, nei jie iš tikrųjų norėjo.

Pavyzdžiui, jūs sakote: „Man viskas gerai“, bet galbūt jie galvoja, kad tai reiškia „nenoriu jokios pagalbos“. O gal jie nesuvokia, kiek daug darbo buvo nuveikta, kad viskas vyktų sklandžiai tarp dviejų žmonių, kurie kažkada buvo draugai, bet dabar laikui bėgant išsiskyrė ir pan.

  • Žodinis bendravimas

Žodinis bendravimas yra garsus kalbėjimas. Tai gali būti taip paprasta, kaip pasakyti keletą žodžių, arba tai gali būti kažkas, kas trunka keletą minučių.

Svarbiausias dalykas, kurį reikia atsiminti, kai praktikuojate bendravimo žodžiu įgūdžius, yra tai, kad kiekvienas turi savo būdą bendrauti ir mokytis naujų dalykų. Taigi nebandykite priversti savęs į pelėsį, tiesiog būkite savimi!

Štai keli žingsniai, kurių galite imtis norėdami pagerinti savo žodinį bendravimą:

  • Jei nerimaujate dėl kalbėjimo prieš kitus, treniruokitės prieš veidrodį. Tai padės priprasti prie to, kaip skamba jūsų balsas ir kaip jis atrodo kalbant.
  • Prieš pradėdami kalbėti, pagalvokite, ką norite pasakyti. Gali būti naudinga iš anksto užsirašyti pastabas, kad klausantiems žmonėms būtų lengviau juos suprasti ir įsiminti.

Bendravimo įgūdžių tobulinimo būdų sąrašas

Žemiau pateikiamas 10 būdų, kaip pagerinti bendravimo įgūdžius, sąrašas:

10 bendravimo įgūdžių tobulinimo būdai

1. Tapkite aktyviu klausytoju

Kaip klausytojas, jūs esate žmogus, kuris klauso kitų. Jūs parodote, kad domitės tuo, ką jie turi pasakyti ir kaip jie jaučiasi, būdamas atviras, imlus ir nesmerkiantis.

Norėdami tapti aktyviu klausytoju:

  • Visada palaikykite akių kontaktą su kalbėtoju; kiek įmanoma laikykite savo žvilgsnį, nežiūrėdami ar nepatogiai nukreipdami žvilgsnį.
  • Naudokite kūno kalbą, kuri demonstruoja dėmesingumą (šiek tiek pasilenkite į priekį).
  • Užduokite klausimus, paaiškinančius kalbėtojų mintis, kad visi aiškiai ir tiksliai suprastų vienas kitą.

Būkite kantrūs, kai žmonės kalba. Nepertraukite ir nereikškite savo požiūrio, kol jie nebaigė kalbėti.

Jei kas nors padarė klaidą, netaisykite jos, nebent paklaustų jūsų nuomonės.

2. Venkite daryti prielaidą

Viena dažniausių klaidų, kurias daro žmonės, norintys pagerinti savo bendravimo įgūdžius, yra prielaidų darymas. Prielaidos gali sukelti nesusikalbėjimą ir dažnai yra pagrįstos ribota informacija.

Pavyzdžiui:

  • Manote, kad visi jūsų įmonės darbuotojai perskaitė jūsų el. laišką prieš jį išsiuntimą, nes nepažįstate nė vieno, kuris būtų kada nors atsakęs „Aš neskaičiau jūsų el.
  • Manote, kad visi jūsų įmonės darbuotojai žino, ką turite omenyje, kai sakote „mano komanda“, nes visi kiti taip pat sako tokius dalykus kaip „mano komanda“ (bet kartais ne).

Darote prielaidą, kad visi jūsų įmonės darbuotojai žino, ką turite omenyje sakydami „mano komanda“, nes kurį laiką ja naudojote ir niekada niekas nesakė: „Aš nežinau, ką tu turi galvoje!

3. Naudokite I pareiškimus

Naudokite I teiginius jausmams išreikšti.

Pavyzdžiui:

  • Jaučiuosi nusivylęs, kai manęs neklausai.
  • Man liūdna, kai vėluoji į mūsų susitikimą.
  • Aš pykstu, kai nepasirodei laiku
  • Jaučiuosi įskaudinta, kai tu manęs neklausai.
  • Jaučiuosi nusivylęs, kai nepasirodei laiku.

4. Išreikškite emocijas tinkamu būdu

  • Išreikškite emocijas ramiai ir kontroliuojamai.
  • Parodykite, kad klausotės, o ne tik laukiate savo eilės kalbėti.
  • Venkite vertinti ar kritikuoti kito asmens elgesį ar žodžius; vietoj to parodykite supratimą užduodami klausimus ir atidžiai klausydami.
  • Nevartokite sarkazmo ar kaltinančios kalbos (pvz.: „Niekada nevalai po savęs! Visada palieki daiktus gulėti, kad vėliau paimčiau! Nekenčiu, kai tokie dalykai nutinka!“).
    Vietoj to pabandykite pasakyti kažką panašaus į „Tai vargina, nes man dabar reikia tų dokumentų, bet nežinau, kur jie yra, kol vėliau“.

Be to, venkite vertinti ar kritikuoti kito asmens elgesį ar žodžius; vietoj to parodykite supratimą užduodami klausimus ir atidžiai klausydami.

Nevartokite sarkazmo ar kaltinančios kalbos (pvz.: „Niekada nevalai po savęs! Visada palieki daiktus gulėti, kad vėliau paimčiau! Nekenčiu, kai tokie dalykai nutinka!“). Vietoj to pabandykite pasakyti kažką panašaus į „Tai vargina, nes man dabar reikia tų dokumentų, bet nežinau, kur jie yra, kol vėliau“.

5. Išlikite ramūs nesutarimų metu

  • Išlikite ramūs ir venkite gynybos.
  • Susikoncentruokite į faktus, o ne į emocijas.
  • Stenkitės būti empatiški ir pripažinti savo bei kitų jausmus, net jei jie atrodo neprotingi ar klaidingi (pvz.: „Žinau, kaip tu jautiesi šiuo klausimu, bet taip pat matau, kad yra priežasčių, kodėl mums reikia laikykitės tam tikrų taisyklių, kad mes visi geriau sutartume).

Pradėdami sakinį nenaudokite žodžio „bet“. (pvz.: „Žinau, kaip stipriai tu mane myli, bet negaliu pasiduoti tavo reikalavimams, nes man asmeniškai tai netinka...).

Nesakykite tokių dalykų kaip: „Jūs turėtumėte žinoti geriau! arba „Kaip tu galėjai man tai padaryti?

6. Gerbkite asmeninę erdvę

Asmeninė erdvė yra asmenį supanti sritis, kurią jie laiko psichologiškai savo, ir jūs turėtumėte tai gerbti.

Tai reiškia, kad jei kalbatės su kuo nors intymioje aplinkoje (pvz., savo virtuvėje), būdamas per arti jis gali jaustis nepatogiai ir išeiti iš savo komforto zonos.

Galbūt norėsite grįžti iš vietos, kur jie sėdi ar stovi, kad tarp jūsų abiejų kūnų būtų didesnis atstumas, nes nenorite, kad šis asmuo jaustųsi įstrigęs dėl per daug fizinio kontakto!

Be to, žmonėms patinka turėti erdvės aplinkui, kad kiti žmonės nesiveržtų į jų asmeninę erdvę, o tai reiškia, kad jie netrukdo, kai kas nors kitas kalba apie ką nors rimto su jais tiek žodžiu, tiek neverbališkai (pavyzdžiui, kūno kalba).

7. Nenaudokite užpildo žodžių

Užpildai yra žodžiai, kuriuos vartojate, kai nežinote, ką pasakyti. Jie yra tarsi ramentas, todėl jūsų partneriui gali būti sunku suprasti, ką norite pasakyti.

Štai keletas užpildo žodžių pavyzdžių:

  • Aš turiu galvoje, manau…
  • Hm, iš tikrųjų…
  • Na, aš turiu galvoje…

8. Naudokite tinkamą kūno kalbą

Naudokite tinkamą kūno kalbą. Kai bendraujate su kuo nors, svarbu naudoti akių kontaktą ir kitus neverbalinius signalus, kad parodytumėte, jog atkreipiate dėmesį ir įdėmiai klausotės.

Tyrimai parodė, kad jei kas nors mažai kontaktuoja su mumis, manome, kad jo nedomina tai, ką turime pasakyti ar galvoti apie mūsų idėjas.

O jei kas nors visiškai neužmezga akių kontakto, gali atrodyti, kad jam nelabai rūpi, kas vyksta aplinkui (ir todėl gali būti neįdomu daugiau girdėti). Taigi nepamirškite šių gestų!

Veiksmingai bendraudami naudokite savo balsą. Žmonėms dažnai sakoma, kaip svarbu kalbėti aiškiai, kad jie galėtų aiškiai girdėti vienas kitą, tačiau šis patarimas ne visada naudingas bendraujant akis į akį be jokių vaizdinių užuominų, o ne raštu. žodis popieriuje, kur galima pasikliauti tik rašytiniais žodžiais be jokių lydinčių vaizdų, tokių kaip veido išraiškos ir kt.

9. Praktikuokite pasitikėjimą savimi

Norėdami pagerinti savo bendravimo įgūdžius, turite dėti sąmoningas pastangas būti atkakliam.

Būti ryžtingam reiškia, kad žinote savo norus ir poreikius, pasisakote už juos, kai reikia, stovite už save, kai kiti kalba apie jus arba bando pakeisti temą, ir esate pasirengęs eiti į kompromisus, kad visi jaustųsi išgirsti.

Tai ne apie agresyvumą ar grubų elgesį, o apie aiškų bendravimą, kas gyvenime yra svarbiausia!

Būti ryžtingam reikalauja praktikos ir įsipareigojimo, tačiau tai taip pat įgūdis, kurio galima išmokti.

Štai keletas pasiūlymų, kaip pagerinti savo bendravimo įgūdžius:

  • Praktikuokite ryžtingumą: naudokite vaidmenų žaidimo pratimus, pavyzdžius ir realaus gyvenimo scenarijus, kad padėtumėte praktikuoti šį įgūdį.
  • Tiesiogiai paprašykite to, ko norite, kad kas nors nesijaustų blogai ar kaltas. Pavyzdžiui: „Norėčiau šeštadienio rytą su tavimi eiti į žygį, bet vidurdieniui turiu kitų planų“.

10. Žinokite savo toną

Kai kalbate su kuo nors, svarbu žinoti savo toną. Jei kalbate per garsiai arba per tyliai, jie pastebės ir atitinkamai reaguos. Jei esate piktas ar laimingas, jie taip pat jausis ir bendraudami su jumis.

Kalbant apie bendravimą su kitais apskritai (ne tik darbe), yra keturios pagrindinės kategorijos:

  • susijaudinęs ir susidomėjęs
  • nuobodu, bet profesionalu
  • rimtas, bet ramus
  • sarkastiškas ir sarkastiškas (šito aš niekada iki galo nesupratau).

Tačiau kalbant apie tai, šie dalykai nėra labai svarbūs, nes žmonės linkę jų nepriimti asmeniškai.

Jei kam nors būna bloga diena darbe arba kas nors kitas gali neigiamai paveikti, nieko negalime padaryti, išskyrus, jei įmanoma, pasiūlyti pagalbą, bet kitu atveju leisti jiems pasišalinti privačiai, kol vėliau bus išspręstos problemos.

Dažnai užduodami klausimai:

Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės bendraudami?

Dažniausios klaidos, kurias žmonės daro bendraudami, yra nesiklausymas ir manymas, kad žino, ką turite omenyje. Geri bendraujantys klauso ir užduoda klausimus. Kai jie nesupranta arba nori daugiau informacijos, jie jos prašo nekeliančiu grėsmės.

Kaip tapti geresniu klausytoju?

Praktikuokite aktyvų klausymą, perfrazuodami tai, ką sako kalbėtojas, ir užduodami tyrinėjančius klausimus. Taip pat galite klausytis balso tono. Nežodiniai ženklai, tokie kaip veido išraiškos ir kūno kalba, dažnai atskleidžia tikrus jausmus ar emocijas, kurios nėra verbalizuojamos.

Kodėl svarbu mokėti efektyviai bendrauti?

Bendravimo įgūdžiai yra būtini visose gyvenimo srityse: namuose, darbe, mokykloje, asmeniniuose santykiuose ir bet kurioje situacijoje, kai mums reikia bendrauti su kitais.

Ką daryti su žmogumi, kuris neturi daug patirties gerai bendrauti?

Kiekvienas gali pagerinti savo bendravimo įgūdžius, jei stengsis išmokti naujų metodų ir reguliariai juos praktikuoti.

Taip pat rekomenduojame:

Išvada:

Susisiekimas yra dvipusė gatvė. Kad būtų veiksmingi bet kurioje situacijoje, nuo paprastų pokalbių iki sudėtingesnių susitikimų, reikia tiek žodinio, tiek neverbalinio bendravimo įgūdžių.

Laikui bėgant, laikydamiesi šių dešimties patarimų, galėsite kurti geresnius santykius su kitais žmonėmis! Svarbu pažymėti, kad aukščiau pateikti patarimai yra tik keletas iš daugelio būdų, kaip pagerinti savo bendravimo įgūdžius.

Taip pat galbūt norėsite pažvelgti į kitus neverbalinio bendravimo tipus, pvz., kūno kalbą ir veido išraiškas, kurios gali būti labai naudingos, kai bandote suprasti, ką kažkas sako, jiems to nereikėtų pasakyti.

SUSIJĘ STRAIPSNIAIDAUGIAU IŠ AUTORIAUS